Luko 2

₁Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. ₂Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. ₃Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. ₄Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. ₅Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. ₆Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, ₇suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

₈Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir pakaitomis budėdami sergėjo savo bandą. ₉Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, ₁₀bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. ₁₁Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. ₁₂Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. ₁₃Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: ₁₄„Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ ₁₅Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. ₁₆Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. ₁₇Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. ₁₈O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. ₁₉Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. ₂₀Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

₂₁Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.

₂₂Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, ₂₃kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – ₂₄ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: porą purplelių arba du balandžiukus.

₂₅Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. ₂₆Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo. ₂₇Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, ₂₈Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:

₃₃Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. ₃₄O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, ₃₅ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.

₃₆Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, ₃₇o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. ₃₈Ir ji tuo pat metu priėjusi šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.

₃₉Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. ₄₀Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.

₄₁Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. ₄₂Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. ₄₃Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. ₄₄Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. ₄₅Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.

₄₆Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. ₄₇Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. ₄₈Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. ₄₉O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ ₅₀Bet jie nesuprato jo žodžių.

₅₁Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. ₅₂O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.